Nugaros skausmai yra viena dažniausių šiuolaikinio žmogaus sveikatos problemų. Juos gali patirti tiek sėdimą darbą dirbantys žmonės, tiek fiziškai aktyvūs asmenys, tiek tie, kurie kasdien susiduria su didesniu fiziniu krūviu. Vienais atvejais skausmas atsiranda staiga, kitais – stiprėja palaipsniui ir ilgainiui tampa nuolatiniu palydovu.
Nugaros skausmai gali būti jaučiami skirtingose vietose – juosmens, krūtininėje ar kaklo srityje. Vienam žmogui skausmas būna bukas ir maudžiantis, kitam – aštresnis, pasireiškiantis tik atliekant tam tikrus judesius. Dėl to svarbu ne tik pati skausmo vieta, bet ir tai, kada jis atsiranda, kas jį sustiprina ir kiek laiko simptomai tęsiasi.
Kodėl atsiranda nugaros skausmai?
Dažnai nugaros skausmą bandoma susieti su vienu konkrečiu įvykiu – sunkesnio daikto pakėlimu, staigiu pasilenkimu ar nepatogiu judesiu. Vis dėlto realybėje problema neretai formuojasi daug ilgiau.
Jeigu žmogus kelias savaites daug sėdi, mažai juda, blogai miega ar patiria didesnį stresą, kūnas gali tapti jautresnis net įprastam fiziniam krūviui. Tokiu atveju vienas netikėtas judesys nebūtinai yra pagrindinė priežastis, o tik momentas, kai problema tampa labiau pastebima.
Nugaros skausmą gali paskatinti ir per didelis fizinis krūvis. Intensyvios treniruotės po ilgos pertraukos, sunkus fizinis darbas ar per greitai didinamas treniruočių intensyvumas gali sukelti raumenų nuovargį ir diskomfortą.
Sėdimas darbas ir judėjimo stoka
Šiuolaikinėje darbo aplinkoje daug žmonių didžiąją dienos dalį praleidžia prie kompiuterio. Problema dažnai nėra pats sėdėjimas, o ilgas buvimas vienoje padėtyje. Net ergonomiška kėdė neišspręs visų problemų, jei žmogus kelias valandas beveik nepajuda.
Ilgai sėdint gali atsirasti kaklo, pečių ir juosmens įtampa. Vakare žmogus jaučiasi sustingęs, o ryte kartais atsikelia su nemaloniu maudimu nugaroje. Tokiais atvejais naudinga ne tik koreguoti darbo vietą, bet ir dažniau keisti kūno padėtį.
Trumpas atsistojimas, keli žingsniai, pasivaikščiojimas ar keli paprasti judesiai per darbo dieną gali būti naudingesni nei bandymas išsėdėti vienoje „teisingoje“ pozoje nuo ryto iki vakaro.
Ar svarbi ergonomika?
Taip, tačiau tai nėra vienintelis veiksnys. Patogus stalas, tinkamas monitoriaus aukštis, gera kėdė ir teisingai išdėstytos darbo priemonės gali sumažinti nereikalingą įtampą.
Tačiau jeigu žmogus po darbo visiškai nejuda, vien ergonomika nebus pakankama. Stuburo ir raumenų sistemai svarbus ne tik patogus sėdėjimas, bet ir reguliarus fizinis aktyvumas.
Dėl to verta vertinti visą dienos režimą – kiek žmogus vaikšto, ar sportuoja, kaip dažnai daro pertraukas ir kaip keičiasi jo kūno padėtis per dieną.
Ką daryti, jei skausmas kartojasi?
Pasikartojant nugaros skausmams naudinga stebėti jų pobūdį. Ar skausmas sustiprėja po ilgo sėdėjimo? Galbūt po tam tikros treniruotės? Ar ryte nugara sustingusi, o pajudėjus tampa lengviau?
Tokios detalės gali padėti geriau suprasti problemą ir pasirinkti tinkamą sprendimą.
Daugeliu atvejų padeda palaipsniui didinamas fizinis aktyvumas, reguliarios pertraukos, kasdienis vaikščiojimas ir individualiai parinkti pratimai. Jei skausmas tęsiasi ilgiau arba nuolat grįžta, verta kreiptis į kineziterapeutą ar kitą sveikatos priežiūros specialistą.
Kodėl vieno pratimo neužtenka?
Internete gausu įvairių pratimų „nuo nugaros skausmo“, tačiau universalaus sprendimo nėra. Skirtingi žmonės turi skirtingą fizinį pasirengimą, judrumą, ankstesnes traumas ir skausmo priežastis.
Vienam žmogui gali reikėti daugiau jėgos pratimų, kitam – judrumo gerinimo, o trečiam – tiesiog palaipsniui grįžti prie įprasto aktyvumo. Todėl aklai kartoti atsitiktinius pratimus ne visada yra geriausias pasirinkimas.
Kur kas naudingiau suprasti savo kūno būklę ir parinkti tokį krūvį, kuris būtų tinkamas būtent konkrečiam žmogui.
Kada reikia kreiptis į specialistą?
Trumpalaikis nugaros skausmas po ilgos darbo dienos ar neįprasto fizinio krūvio gali praeiti savaime. Tačiau jei skausmas kartojasi, stiprėja, trukdo miegoti ar riboja kasdienę veiklą, verta ieškoti profesionalaus įvertinimo.
Ypač svarbu nedelsti, jei skausmas atsirado po rimtos traumos, plinta į ranką ar koją, kartu pasireiškia tirpimas, ryškus silpnumas ar kiti neurologiniai simptomai. Skubios medicininės pagalbos gali reikėti ir tuomet, jei atsiranda šlapinimosi ar tuštinimosi kontrolės sutrikimų ar labai stiprus, neįprastas skausmas.
Nugaros skausmai ne visada reiškia rimtą stuburo problemą, tačiau nuolat pasikartojančių simptomų ignoruoti nereikėtų. Reguliarus judėjimas, tinkamai parinktas fizinis krūvis, dažnesnis kūno padėties keitimas ir savalaikis specialisto įvertinimas gali padėti geriau suprasti problemą ir išvengti ilgalaikio diskomforto.